- meldžionis
- meldžionis, -ies sm. 1. maldininkas: Nepasisekus totoriai paleido kalbas, būk ten buvę meldžionys, o ne ginkluota minia VŽ1906,10. 2. kas dalyvauja tikėjimo vardu vykdomame kare, kryžiaus karų dalyvis: Tokius karės žygius … vadino kryžiaus karėmis, o einančius žmones į tas kares – meldžionimis S.Dauk. Konradas Jungingenas užkvietė iš visos Europos meldžionis lietuvių mušti V.Piet.
Dictionary of the Lithuanian Language.